Title

VU Filologijos fakulteto Polonistikos centras

Bakalauro baigiamųjų darbų rengimas

1. Darbo apimtis

 

Reikalavimai pagrindinių studijų studentams.

Bakalauro darbo apimtis– 30–45 puslapiai (54 000–72 000 ženklų), neįskaitant Priedų.

Reikalavimai gretutinių studijų studentams.

Bakalauro darbo apimtis – 20–30 puslapiai (34 000–51 000 ženklų), neįskaitant

Priedų.

2. Darbo sudėtinės dalys

Skirtingų studijų darbų struktūra gali skirtis, bet pagrindinės dalys lieka tos pačios. Bakalauro darbą turėtų sudaryti tokia eilės tvarka išdėstytos sudėtinės dalys: ·

·        viršelis; ·

·        antraštinis lapas; ·

·        santrauka (lietuvių kalba); ·

·        santrauka užsienio kalba (tik BBD); ·

·        terminų ir (arba) trumpinių žodynas (ši dalis neprivaloma); ·

·        turinys (darbo planas); ·

·        įvadas (įžanginė dalis); ·

·        teorinė dalis; ·

·        tiriamoji (empirinė, dėstomoji) dalis; ·

·        išvados; ·

·        naudotos literatūros sąrašas; ·

·        priedai.

 

Darbo dalys turi būti aiškiai išskirtos ir parašyti jų pavadinimai.

Kiekvieno mokslinio studijų darbo, nepriklausomai nuo temos, struktūra ta pati. Tik skyrių skaičius konkrečiame darbe priklauso nuo temos pobūdžio.

Bakalaurodarbo dalių apimtis %:

 

Dalis

%

Įvadas

6-7

Teorinė darbo dalis

30-40

Tiriamoji (empirinė) darbo dalis

≤50

Išvados

≈5

 

2.1. Antraštinis lapas

 

VILNIAUS UNIVERSITETO  

FILOLOGIJOS FAKULTETAS  

Polonistikos centras

                                                                                                             

DARBO PAVADINIMAS

(bakalauro darbas)

 

studento (ės) ……………

…………………………..

(vardas, pavardė)

 

                                                                          Vadovas: ………………

                                                                           ……………………………….

                                                                      (dėstytojo vardas, pavardė)

 

Vilnius

2017

 

2.2. Santrauka

Santrauka – tai sutrumpintas studijų darbo esmės išdėstymas lietuvių ir užsienio (pageidautina – anglų) kalbomis. Santraukos skyreliu siekiama operatyviai supažindinti su referuojamo darbo esme. Santrauka turi būti parašyta taip, kad jos informacija suteiktų skaitytojui galimybę susidaryti nuomonę apie studijų darbo turinį ir atitiktų tyrimų esmę bei rezultatus. Santraukoje reikia ne perrašyti įvado tekstą, bet apibendrintai aprašyti darbo esmę, pateikti esmines išvadas. Rekomenduojama santraukos apimtis – iki 500 žodžių.

Santraukos pabaigoje rašomi raktiniai žodžiai: trys–penkios darbo esmę atskleidžiančios pagrindinės sąvokos.

2.3. Turinys

Turinys atskleidžia darbo struktūrą. Studijų darbas paprastai skaidomas į dalis, skyrius, poskyrius. Darbo turinį rekomenduojama išdėstyti laikantis klasikinių mokslo darbo struktūros reikalavimų: vieną skyrių skirti teorinei daliai, vieną – empirinei daliai. Priklausomai nuo darbo koncepcijos, galimi ir kiti variantai:

  • tyrimo metodikai galima skirti atskirą skyrių;
  • jei darbe remiamasi dviem skirtingomis koncepcijomis, teorinę dalį gali sudaryti du skyriai;
  • darbas gali būti vientisas, kai teorinė ir empirinė dalis neskiriama, empirinės situacijos analizė pateikiama nuosekliai remiantis mokslo šaltiniais. Tokiu atveju darbo metodai turėtų būti plačiau aprašomi atskirame skyriuje ar poskyryje darbo pradžioje. Bakalaurantams tokį darbą rašyti sudėtinga.

Empirinei informacijai aprašyti dažniausiai skiriama atskira dalis su skyriais. Galimi du empirinės dalies struktūros variantai: empirinė informacija, gauta iš kiekvieno šaltinio, pateikiama atskirame poskyryje (pvz., dokumentų analizės rezultatų poskyris, interviu duomenų analizės rezultatų poskyris) arba empirinė informacija struktūrinama pagal probleminius klausimus – viename poskyryje pateikiami medžiagos, gautos iš skirtingų šaltinių, sisteminimo ir analizės rezultatai, įvairiapusiškai atskleidžiantys konkretų tyrimo problemos aspektą. Struktūros pasirinkimas priklauso nuo tyrimo koncepcijos.

Skyrių ir poskyrių pavadinimai turi būti neilgi, atskleidžiantys pateikiamo teksto esmę. Turinyje turi atsispindėti, kokiomis teorinėmis koncepcijomis remiamasi tyrime. Formuluojant dalių, skyrių, poskyrių pavadinimus reikėtų vartoti tas pačias raktines sąvokas, kurios yra temos formuluotėje, tačiau teorinės ar empirinės dalies pavadinimas neturėtų sutapti su darbo pavadinimu.

Turinys pateikiamas po santraukos. Žodis TURINYS rašomas kaip skyriaus antraštė – didžiosiomis raidėmis. Dalių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, skyrių ir poskyrių – mažosiomis raidėmis. Skyriai ĮVADAS, SANTRAUKA, LITERATŪRA, PRIEDAI nenumeruojami. Po pavadinimo PRIEDAI rašomi priedų pavadinimai. Priedų skaičius neribojamas, tačiau nerekomenduojama jų pateikti daug. Reali darbo apimtis skaičiuojama iki skyriaus PRIEDAI. Sudarant studijų darbo turinį, rekomenduojama naudotis teksto tvarkymo programų teikiamomis turinio sudarymo galimybėmis.

 

Turinio struktūros pavyzdys

ĮVADAS

   1. DALIS. TEORINĖ KLAUSIMO APŽVALGA (viso darbo pirmos dalies turinį atspindintis konkretus pavadinimas)

1.1 skyrius. Daliniu teorinės apžvalgos klausimu X

1.2 skyrius. Daliniu teorinės apžvalgos klausimu Y

1.2.1 Poskyris daliniu apžvalgos klausimu...

1.2.2 Poskyris daliniu apžvalgos klausimu... ....

    2. EMPIRINĖ DALIS (viso darbo 2 dalies turinį atspindintis konkretus pavadinimas)

2.1 Skyrius, kuriame pateikiama ir pagrindžiama tyrimo metodika

2.2 Skyrius apie AA tyrimo rezultatus (struktūrinant juos ir konkrečiai įvardijant kiekvieno poskyrio pavadinimą)

2.2.1 Poskyris daliniu klausimu...

2.2.2 Poskyris daliniu klausimu...

2.2.3...

2.3 Skyrius apie BB tyrimo rezultatus

IŠVADOS

LITERATŪRA

PRIEDAI:

1 priedas. (Pavadinimas)

2 priedas. (Pavadinimas)

2.4. Įvadas

Įvade autorius pristato temą, pagrindžia jos aktualumą, suformuluoja problemą, įvardija darbo tikslus, trumpai pristato tyrimo metodus, aptaria visas tyrimui atlikti būtinas prielaidas, pateikia atsiribojimus, pristato teorinę ir praktinę darbo reikšmę, atskleidžia darbo struktūrą. Rekomenduojama bakalauro darbo įvado apimtis yra 2–4 puslapiai. Rekomenduojama tokia įvado struktūra: ·

·        temos pristatymas ir jos aktualumas; ·

·        problemos apibūdinimas, probleminis klausimas (tyrimo klausimas); ·

·        mokslinis ištirtumas ir tyrimo naujumas; ·

·        tyrimo objektas; ·

·        tyrimo tikslas ir uždaviniai; ·

·        hipotezės arba ginamieji teiginiai (jei reikia); ·

·        tyrimo metodai ir organizavimas; ·

·        praktinis tyrimo reikšmingumas, tyrimo rezultatų sklaida;

·        darbo struktūra.

2.5. Teorinė darbo dalis

Teoriniame baigiamojo darbo skyriuje pateikiama pagrindinių darbe vartojamų sąvokų samprata, literatūros apžvalga tiriama tema, atliekama problemos analizė teoriniu lygmeniu, apžvelgiami tyrimai, susiję su nagrinėjama problema. Čia turėtų būti pristatomos esminės idėjos nagrinėjama tema, atskleidžiami jų tarpusavio ryšiai, esamų teorijų panaudojimo galimybės sprendžiant problemą. Šiame skyriuje geriausiai atsiskleidžia autoriaus dalykinės žinios.

Teorinė dalis turi sudaryti apie 30–40 proc. viso baigiamojo darbo apimties. Šioje dalyje reikia pateikti tik tą medžiagą, kuri yra tiesiogiai susijusi su tiriama problema, tik esminę ir naujausią informaciją. Reikėtų vengti vadovėlių medžiagos perrašymo. Analizuojant problemą reikia lyginti, argumentuotai vertinti atskiras idėjas ir teiginius. Kiekvienas skyrelis rašomas apibendrinus, susisteminus bent kelių autorių požiūrius. Reikėtų vengti skyrių ar poskyrių, kurie rašomi remiantis vienu straipsniu arba yra tiesiog sutrumpintos vadovėlio dalys ar pateikiami kaip sutrumpinta internetinio straipsnio versija.

 

2.6. Tiriamoji (empirinė) darbo dalis

Empirinė darbo dalis turi turėti konkretų pavadinimą, atitinkantį analizuojamą temą. Tikslinga nurodyti ir analizuojamą laikotarpį (jei toks yra). Šiame skyriuje pateikiama faktinė tiriamos problemos informacija, jos analizė, tyrimų rezultatai, pagrindžiamas jų patikimumas, atliekami įvairūs skaičiavimai, vertinimai. Tai svarbiausia darbo dalis, ji turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę viso darbo apimties. Empiriniai duomenys ne tik pristatomi, bet ir grupuojami, sisteminami, apibendrinami, transformuojami, lyginami, interpretuojami, vertinami. Juos analizuojant ir darant įžvalgas, būtina remtis teorinėje darbo dalyje pateiktos analizės rezultatais. Empirinėje dalyje turi būti išskirtos atskiros potemės, kurios turi turėti savo pavadinimus.

Jeigu yra cituojama kokio nors autoriaus nuomonė, turi būti nurodomos knygos autorius, knygos pavadinimas, jos išleidimo metai, vieta bei puslapis, iš kurio yra cituojama. Įvairių autorių nuomones būtina lyginti, vertinti. Jeigu rašantis darbą studentas sutinka su kokio nors autoriaus nuomone, o su kito autoriaus nuomone nesutinka, turi būti nurodyta kodėl. Įvairių autorių nuomones reikia apibendrinti ir pateikti savo samprotavimus. Negalima apsiriboti perpasakojant kitų autorių nuomones, juolab nurašyti jas nenurodant iš kur jos paimtos.

Nuorodos į norminę literatūrą, monografijos ir kt. turi būti rašomos puslapio apačioje. Kiekvienas dėstomosios dalies skyrius baigiamas trumpu apibendrinimu.

2.7. Išvados

Išvados yra baigiamoji darbo dalis, kurioje studentas trumpai apibendrina tai, kas buvo analizuojama empirinėje dalyje. Tai atsakymas į darbo pradžioje iškeltus uždavinius. Išvados turi būti konkrečios, atitikti darbo pavadinimą, tikslą, uždavinius ir gautus rezultatus. Jomis paneigiama arba patvirtinama hipotezė (jei iškelta). Išvados negali prieštarauti toms atskirų dėstomosios dalies skyrių išvadoms, kurias padarė studentas, nagrinėdamas atskirus klausimus. Išvados neturi būti mechaniškai perkeliamos iš dėstomosios dalies ir surašomos darbo pabaigoje. Jos turi būti išdėstytos sklandžiai ir rišliai. Išvadų apimtis – iki 2 lapų.

Dažniausios išvadų formulavimo klaidos:

• išvadose pateikiami vadovėlio teiginiai, nepagrįsti tyrimo rezultatais;

• išvadose pateikiama nepagrįsta autoriaus asmeninė nuomonė;

• išvados nesusijusios su darbo uždaviniais, nutylima hipotezė, nors ji ir formuluota;

• teorinės dalies išvadoje pateikiamos pagrindinių darbe vartojamų sąvokų apibrėžtys;

• pagal vieno ar keleto atvejų tyrimo rezultatus formuluojamos labai apibendrintos išvados;

• išvadose minimi smulkūs, neesminiai faktai;

• išvadų yra per daug.

2.8. Darbo priedai

Prie rašto darbo gali būti pateikiami priedai : iliustracijos, planai, lentelės, nuotraukos ir kita. Šie priedai gali būti dedami darbo pabaigoje prieš literatūros sąrašą. Jeigu dėstomojoje dalyje daroma kokia nors nuoroda į esamą iliustracinę medžiagą, tai tekste turi būti nurodoma (pvz., lentelė Nr.2).

Nedidelės apimties iliustracijas, lenteles galima dėti dėstomosios dalies tekste.

 

2.9. Literatūros sąrašo sudarymas

Literatūros sąrašas pradedamas nurodant naudotą norminę medžiagą. Monografijos, vadovėliai, kiti leidiniai į literatūros sąrašą įtraukiami abėcėlės tvarka nurodant knygos, straipsnio autorių ar sudarytoją, veikalo pavadinimą, išleidimo vietą ir metus.

 

3. Leidimas ginti darbą

·        Darbas ginamas tik išlaikius visus egzaminus ir įskaitas.

·        Darbo pavadinimas lietuvių ir anglų kalba turi būti pateiktas dekanatui iki gegužės 10 d.

·        Rašto darbai katedrai turi būti pateikti iki nurodytos datos (papr. iki gegužės 15 d.).

·        Katedroje reikia užsirašyti gynimui (pasirinkti datą).

·        Darbo vadovas nurodo oponentą, kuriam turi būti įteiktas 1 egz.; oponentas, likus bent dienai iki gynimo, įteikia recenziją.

Jeigu rašto darbas turi būti ginamas, tai jo įvertinimas gali būti :

-       leista ginti;

-       leista ginti su tam tikromis sąlygomis (pataisius ar papildžius darbą);

-       neleista ginti (tuomet reikia darbą perrašyti iš naujo ar suderinus su dėstytoju, pasirinkti kitą temą).

Recenzijoje dėstytojas gali nurodyti, ką reikia pataisyti darbe raštu, kokius klausimus pastudijuoti savarankiškai. Galutinai darbas įvertinimas pagal gynimo kokybę.

 

Baigiamųjų darbų reikalavimai pateikiami pagal:

·        Filologijos fakulteto metodinius nurodymus (https://www.flf.vu.lt/studijos/baigiamieji-darbai);

·        Z. ATKOČIŪNIENĖS, M. STONKIENĖS, O. JANONIO mokomosios knygos “Rašto darbų metodiniai nurodymai”. Vilnius: VU l-kla, 2007. 121 p. ISBN 978-9955-33-140-7.