Lenkų filologijos pirmosios pakopos studijų programos atsiradimą Vilniaus universitete pirmiausia nulėmė Lietuvoje ir Lenkijoje po 1990 metų vykę esminiai pokyčiai. Taigi 1993 m. VU įsteigtą Lenkų filologijos katedrą ir pradėtą vykdyti lenkų filologijos studijų programą reikia traktuoti kaip aktualiųjų visuomenės procesų bei tarpvalstybinių Lietuvos ir Lenkijos susitarimų rezultatą (pvz., Varšuvos universitete, kituose Lenkijos universitetuose lygiagrečiai pradėta aktyviai studijuoti lituanistiką).

1993 m., pagal tarpvalstybinius susitarimus, Vilniaus universitete įsteigta Lenkų filologijos katedra (nuo 2007 m. – Polonistikos centras) gana greitai tapo pripažinta institucija, stiprinanti kaimyninių šalių kultūrinius, mokslinius, visuomeninius ryšius. Per keliolika metų katedroje, pradedant praktiškai nuo nulio, buvo išugdyta dėstytojų ir jaunų mokslininkų karta, apgintos 7 disertacijos, išleista nemaža monografijų, kitų mokslo ir studijų darbų.

Iš 9 Polonistikos centro dėstytojų šiuo metu vienas yra profesorius, 4 – docentai, 3 – mokslų daktarai, 1 – asistentas.

Vilniaus universiteto Polonistikos centras šiuo metu yra vienintelė švietimo ir mokslo įstaiga, siūlantis polonistiką studijuoti visiems norintiesiems, nepriklausomai nuo kalbos mokėjimo lygio ir tautybės. Čia mokosi tiek asmenys, baigę mokyklas lenkų dėstomąja kalba, tiek lietuvių ir rusų mokyklų absolventai, kuriems lenkų kalba nėra gimtoji.

Tai užtikrina studijų programos lankstumas, leidžiantis polonistiką studijuoti visai nemokantiems lenkų kalbos asmenims, nes filologijos krypties pagrindų dalykai dėstomi lietuvių kalba, bendrais srautais visų filologinių studijų programų studentams, o specialiojo lavinimo dalykų dėstymas pirmame ir antrame kursuose diferencijuojamas. Skirstant pirmo kurso studentus į grupes atsižvelgiama į jų kalbos mokėjimo lygį, mokant šiuolaikinės lenkų kalbos su pradedančiųjų grupe dirbama pagal intensyvesnę programą, leidžiančią studentams greitai padaryti pažangą ir iki trečio kurso priartėti prie pažengusiųjų grupės bei kartu mokytis specialiojo lavinimo dalykų lenkų kalba, šitaip užtikrinant integruotą kalbos ir turinio mokymąsi (kuris, beje, yra viena Europoje pastaruoju metu smarkiai propaguojamų naujovių, taikomų mokantis užsienio kalbų – CLIL).

VU siūlomų lenkų filologijos studijų specialiojo lavinimo dalyje išryškintas Lietuvos ir kartu viso regiono sociokultūrinis aspektas (lenkų ir lietuvių kalbų ryšiai, Lietuvos lenkų kalbos ir kultūros tyrimai, paribio specifika, dialektologinė praktika, su Lietuva susijusių lenkų rašytojų kūryba). Apie šio aspekto patrauklumą byloja tai, kad 30-40 iš 90-100kasmet į Filologijosfakultetą pagal ERASMUS programą atvykstančių studentųyra studentai iš Lenkijos universitetų, pasirinkę minėtus kalbotyros, literatūros ir kultūros dalykus, kurių nėra Lenkijos universitetuose vykdomose polonistikos programose.

Taigi VU sukurta ir vykdoma pirmosios pakopos lenkų filologijos studijų programa yra unikali, itin glaudžiai susijusi su Lietuvos etnine kultūra ir jos specifika, atliepianti per šimtmečius susiklosčiusią etninę-socialinę stratifikaciją, ir kartu lanksti, atitinkanti šiuolaikinius demokratiškumo, prieinamumo ir tarptautiškumo reikalavimus.