Title

  • 2013-04-12
    Istorinis konkursas 2013

    Istorinio rašinio konkursas, skirtas Lietuvos ir Lenkijos jaunimui (Vilnius – Balstogė – Varšuva)

    2013 metai

    Lietuviai, lenkai ir jų kaimynai - kelias nuo praeities į ateitį

    NUOSTATAI

    I. Konkurso organizatoriai

    • Fondas „Wiedza i Praktyka“ („Žinios ir praktika“)

    • Leidykla „Wiedza i Praktyka“

    • Vilniaus universiteto Polonistikos centras

    • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

    II. Garbės globėjai

    • Lietuvos švietimo ministras, prof. dr. Dainius Pavalkis

    • Prof. dr. Tomas Venclova, Yale universitetas, JAV

    • Prof. dr. Alfredas Bumblauskas, Vilniaus universitetas

    • Balstogės universiteto rektorius, prof. habil. dr. Leonard Etel

    III. Mokslo globa

    • Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

    • Lietuvos istorijos institutas

    • Balstogės universiteto Istorijos ir politinių mokslų institutas

    IV. Konkurso tikslai

    • Ugdyti jaunimo tautinę savimonę remiantis tradicijomis ir žiniomis

    • Parodyti, kad istorinė tautų patirtis įtakoja skirtingų kartų mentalitetą ir sudaro visuomeninių vertybių sistemos pagrindą

    • Skatinti tolerantiškumą ir atvirumą skirtingoms nuomonėms ir patirtims

    • Skatinti jaunimą pradėti savarankiškus tyrimus

    V. Konkurso tema Konkurso pagrindinė tema:

    Lietuviai, lenkai ir jų kaimynai – kelias nuo praeities į ateitį

    Konkrečios temos ( pasirinkti):

    1. Lenkų įvaizdis lietuvių sąmonėje; lietuvių įvaizdis lenkų sąmonėje

    2. Ką reiškia gimti ir gyventi mišrioje šeimoje – patirtis vertinga ar tik sunki?

    3. Mano kaimynai – skirtingų tautybių atstovai

    4. Lietuvos ir Lenkijos bendra istorija lietuvių ir lenkų atmintyje

    5. Lietuvos ir Lenkijos santykių ateitis priklauso taip pat nuo tavęs

    VI. Konkurso taisyklės

    1. Konkursas yra skirtas Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų moksleiviams, taip pat Lenkijos licėjų ir gimnazijų moksleiviams, kurie mokosi regionuose prie sienos su Lietuva. Dėl skirtingų švietimo sistemų sutariama, kad konkurso dalyviais gali būti paskutinių keturių klasių moksleiviai prieš abitūros egzaminus.

    2. Konkurse galima dalyvauti individualiai arba grupėmis (iki 4 žmonių).

    3. Nėra ribojamas vieno autoriaus darbų kiekis.

    4. Darbas konkursui turi būti mokinio / mokinių paruoštas savarankiškai. Galima, ir netgi siūloma, mokslinė mokytojo pagalba ruošiant darbą (pvz. temos pasirinkimas, bibliografinės nuorodos ir pan.).

    5. Pateikti darbai negali būti anksčiau apdovanoti kituose konkursuose, taip pat negali būti niekur publikuoti prieš paskelbiant konkurso rezultatus.

    6. Prie konkursinio darbo turi būti pridėta forma, užpildyta taisyklingai ir įskaitomai. Grupinio darbo atveju kiekvienas iš bendraautorių turi užpildyti atskirą formą.

    7. Pateikti darbai nebus grąžinami autoriams.

    8. Konkurso dalyviai, kurių darbus komisija atrinks į paskutinį etapą, gaus sertifikatą, patvirtinantį dalyvavimą konkurse.

    9. Konkurso dalyviai nemokamai perduoda organizatoriams konkursinių darbų ir pateiktų nuotraukų materialias autorines teises, leidžiančias organizatoriams juos publikuoti visa apimtimi arba dalimis, panaudoti informuojant apie konkursą ir jo rezultatus internetinėse svetainėse, organizatorių ir jų partnerių parodose, publikacijose ir reklaminėse kompanijose, išnaudojant bet kokias priemones.

    VII. Darbo forma

    1. Darbas gali būti parašytas lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių kalbomis.

    2. Darbas gali būti bet kokios formos, pvz.: esė, rašinys, reportažas, atsiminimai. Darbo apimtis: 6-10 psl. A-4 formatas (šriftas 12).

    3. Darbe gali būti iliustracijų, nors tai nėra būtina. Visos iliustracijos (fotografijos, dokumentai) turi būti nuskenuotos, nukopijuotos arba pateiktos pdf. formatu.

    4. Darbas pateikiamas su bibliografija, t.y. su duomenimis apie panaudotus šaltinius ir mokslines publikacijas.

    5. Darbai priimami elektronine ir popierine versijomis.

    Lietuvoje besimokančių konkurso dalyvių darbus kartu su užpildyta forma (parsisiųsti galima iš Vilniaus universiteto Polonistikos centro internetinės svetainės) prašome siųsti adresu: Vilniaus universiteto Polonistikos centras, Universiteto g. 5, 01-153 Vilnius, elektroninę darbo versiją siųsti el. p. polkatedra@flf.vu.lt .

    Lenkijoje besimokančių konkurso dalyvių darbus prašome siųsti adresu: Fundacja „Wiedza i Praktyka”, ul. Łotewska 9A, 03-918 Warszawa, elektroninę darbo versiją siųsti el. p. wolejnik@wip.pl

    VIII. Konkurso žiuri

    1. Žiuri sudėtis:

    • prof. habil. dr. Algis Kalėda - Vilniaus universiteto polonistikos centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

    • prof. dr. Rimantas Miknys – Lietuvos istorijos instituto direktorius

    • doc. dr Mirosław Dawlewicz – Vilniaus universiteto polonistikos centras

    • dr. Irena Fedorowicz – Vilniaus universiteto polonistikos centras

    • dr. Teresa Dalecka – Vilniaus universiteto polonistikos centras

    • doc. dr. Jelena Brazauskienė – Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra

    • prof. habil. dr. Antoni Mironowicz (darbai parašyti baltarusių kalba) – Balstogės universiteto Istorijos sociologijos fakultetas

    • habil. dr. Krystyna Szelągowska – Balstogės universiteto Istorijos sociologijos fakultetas

    • prof. habil. dr. Jerzy Urwanowicz – Balstogės universiteto Istorijos sociologijos fakultetas

    • prof. habil. dr. Krzysztof Buchowski – Balstogės universiteto Istorijos sociologijos fakultetas

    • prof. habil. dr. Wojciech Łukowski – Varšuvos universiteto Žurnalistikos fakulteto Politinių mokslų institutas

    2. Žiuri vertins darbus pagal tokius kriterijus:

    • Istorinis darbo pobūdis, praeities dalies atkūrimas. Užduotį galima atlikti panaudojant istorinius ar kitokius (pvz., prisiminimus, pasakojimus) šaltinius.

    • Darbo, paremto savo apmąstymais, savarankiškumas (originalumas).

    • Gebėjimas rasti arba „sukurti“ šaltinius (anketa, interviu, nuotraukos, filmas ir t.t.), reikalingus analizuojant temą. Darbe būtinai reikia įrašyti šaltinius.

    • Bibliografijos surinkimas. Be šaltinių darbe gali būti išnaudota papildoma medžiaga, kurią galima rasti vadovėliuose, mokslinėse ir mokslo populiarinimo darbuose, žinynuose, žodynuose. Bet kokie duomenys (informacija, nuomonės, išvados, tezės ir citatos) paimti iš kitų asmenų darbų turi turėti išnašas, o panaudota knyga nurodyta bibliografijoje.

    • Surinktų šaltinių ir medžiagos analizės gebėjimas. Gebėjimas uždavinėti klausimus ir daryti išvadas.

    3. Žiuri verdikto negalima bus apskųsti. Žiuri nuomonė apie atskirus darbus nebus pateikiama.

    4. Žiuri baigus darbą, Vilniaus universiteto polonistikos centro svetainėje bus paskelbtas konkurso laureatų sąrašas abėcėlės tvarka (nenurodant užimtų vietų), moksleivių sąrašas, kurie perėjo į paskutinį konkurso etapą (tai suteikia jiems teisę gauti sertifikatą), taip pat nugalėtojų mokytojų sąrašas.

    5. Iškilmingas konkurso rezultatų paskelbimas ir apdovanojimų ceremonija vyks Finalo iškilmių metu, kurios bus surengtos Vilniuje 2013 metais.

    6. Galutiniai konkurso rezultatai bus paskelbti Polonistikos centro internetinėje svetainėje kitą dieną po iškilmių.

    7. Visi moksleiviai gaus dalyvavimo konkurse patvirtinimus. Mokytojai, kurie globojo moksleivius, gaus diplomus.

    IX. Laureatai

    Moksleiviai

    1. Geriausi darbai bus apdovanoti (I, II ir III vieta) arba išskirti. Žiuri pasilieka sau galimybę paskirti vienodus apdovanojimus.

    2. Organizatoriai planuoja konkurso laimėtojams įteikti daiktinius apdovanojimus, kurie skirsis priklausomai nuo rezultatų. Daiktinių apdovanojimų nebus galima iškeisti į piniginius ekvivalentus.

    3. Konkurso organizatoriai padengs apdovanojimų apmokestinimo išlaidas ir kelionės į Finalo iškilmes Vilniuje išlaidas.

    Mokytojai

    1. Penki mokytojai, kurių mokiniai pasieks geriausius rezultatus konkurse, gaus piniginį prizą, kurio vertė 1200 litų.

    2. Konkurso organizatoriai padengs apdovanojimų apmokestinimo išlaidas ir kelionės į Finalo iškilmes Vilniuje išlaidas.

    Mokyklos

    Mokyklos, kurių moksleiviai ir mokytojai pasieks geriausius rezultatus, bus apdovanotos daiktiniais prizais, kurių rūšis ir kiekis priklausys nuo lėšų, kuriuos skirs konkurso organizatoriams rėmėjai.

    X. Konkurso terminai

    1. Darbų atsiuntimo terminas - 15.06.2013.

    2. Komisijos darbų pabaiga - 05.09.2013.

    3.Finalo iškilmės – 2013 m. lapkritis (tikslus terminas bus paskelbtas internetinėje svetainėje)

    XI. Baigiamosios nuostatos

    1. Konkurso nuostatas galima rasti šiuo adresu http://www.filpol.flf.vu.lt/pl/page/1/1.html

    2. Dalyvavimas konkurse reiškia sutikimą su Nuostatų sąlygomis.

    3. Organizatoriai pasilieka sau teisę keisti Nuostatus. Jie įsigalioja nuo paskelbimo internetinėje svetainėje datos. Organizatoriai įsipareigoja nekeisti darbų vertinimo kriterijų.

    4. Tuos atvejus, kurių nereglamentuoja Nuostatai, spręs konkurso organizatoriai.

    Konkurso organizatoriai

    Vilnius, 2013 m. vasaris

     

     

    Istorinio rašinio konkursas skirtas jaunimui (Vilnius – Balstogė – Varšuva)

    2013 metai

    Lietuviai, lenkai ir jų kaimynai – kelias nuo praeities į ateitį

    Įvadas

    Konkursas Lietuviai, lenkai ir jų kaimynai yra skirtas lietuvių ir lenkų jaunimui, gyvenančiam Lietuvoje ir Lenkijoje, skirtingų kultūrų paribyje. Kadangi regionas, kuriame organizuojamas konkursas, yra įvairialypis, tema apima taip pat rusų ir baltarusių visuomenės problematiką.

    Konkurso tikslas – vystyti ir gerinti santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos propaguojant tolerancijos ir atvirumo laikyseną skirtingų patirčių ir nuomonių atžvilgiu. Tokia laikysena gali teigiamai įtakoti tarpusavio santykius ateityje. Be to, lietuvių-lenkų santykių įvaizdis jaunimo akyse turi, mūsų nuomone, didelę pažintinę vertę.

    Lietuviai ir lenkai turi panašią patirtį gyvenant tautinių mažumų kaimynystėje. Daugiatautiškumas buvo išskirtinis Abiejų Tautų Respublikos bruožas. Nuo XIV a. iki XVIII a. teritorijos daugiaetniškumas buvo savaime suprantamas dalykas. Lenkai, lietuviai, baltarusiai, žydai, totoriai, gudai, ukrainiečiai gyveno šalia savęs – vienos valstybės ribose, ir tokiu būdu susidarė ne tik bendrasis tautų sambūvio „fonas”, bet susikūrė ir svarbus įtakų bei santykių tinklas.

    Pabrėžtina, kad sutartyse, kurios reglamentavo politinius santykius regione, kelis kartus buvo vartojama sąvoka „unija”, su šį procesą karūnavusi 1569 m. Liublino unija. Šiandien ją pavadintumėme istoriniu-politiniu „projektu”: buvo sudaryta sutartis tarp Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, įvairiais lygmenimis nreglamentuojanti tarpusavio santykius.

    Šiandien Lenkija ir Lietuva taip pat yra savotiškoje „unijoje“, tai yra, Europos Sąjungoje, kuri apibrėžia lietuvius ir lenkus kaip visos Europos piliečius. Dabartinė unija yra politinio ir ekonominio pobūdžio; bet iki galo dar nėra aišku, kaip ES šalys - kaip savitos visuomenės ir savitos kultūros turi koegzistuoti, kokie turėtų būtį šį naująjį sambūvį reglamentuojantys santykiai. Ypač tai susiję su „paribio regionais” – kai kalbame apie geografiją, apie mentalitetą ir apie kultūrą.

    Istorinė refleksija yra būtinas dalykas norint suprasti daugelį problemų, kilusių iš kultūrų įvairovės, bet ją reikia papildyti aktualiomis įžvalgomis ir naujais aspektais. Kaupiant žinias apie praeitį verta pagalvoti ir apie tai, kaip mūsų aplinka ir mes patys žiūrime į mūsų dabartinius kaimynus, kurie yra skirtingų tautybių atstovai. Ar mūsų mastymas nesiremia stereotipais? Ką mums reiškia tolerancija? Kaip turi atrodyti tarpusavio pagarba? Kaip atrodo atvirumas?

    Kviesdami moksleivius ir jų mokytojus dalyvauti konkurse Lietuviai, lenkai ir jų kaimynai, norime pasiūlyti pamąstyti apie kolektyvinę atmintį. Manome, kad ta atmintis, perduodama visų pirma per artimuosius, kaimynus, yra tautinės tapatybės ir visuomeninės savimonės pagrindas. Tikimės jaunimo susidomėjimo praeitimi atsižvelgiant į šeimos ir bendruomenės egzistavimo perspektyvą. Norime įrodyti mokiniams, kad istorija, dažniausiai žinoma iš vadovėlių, paliko gyvus pėdsakus jų aplinkoje, o tų pėdsakų paieškos gali tapti nepakartojamu intelektualiniu nuotykiu. Manome, kad mokiniai, dalyvaudami konkurse, supras:

    • kaip daug galima laimėti būnant atviru kitoms patirtims, kultūroms ir kitokiems gyvenimo stiliams;

    • kaip istorijos žinojimas padeda geriau suvokti dabartį;

    • kaip daug galima patirti ir išmokti, pradedant daryti savus mokslinius tyrimus.

    Geriausia yra pradėti nuo pokalbio su tėvais ir seneliais. Tikriausiai jie bus maloniai nustebinti ir mielai papasakos apie savo išgyvenimus. Vertingas yra bendras senų nuotraukų žiūrėjimas, ypač kai jose pavyksta tiksliai atpažinti asmenis, situacijas ir aplinkybes. Gali būti ir taip, kad moksleiviui, kuris nusprendė dalyvauti konkurse, šeima nepadės. Tai negali būti priežastimi nedalyvauti konkurse. Siūlome - greta vadovėlių ir interneto, kitų duomenų sankaupų - taip pat paieškoti kitų šaltinių savo aplinkoje, t.y. bibliotekoje (seni žurnalai), archyve arba muziejuje, pas vietinius relikvijų rinkėjus; patariame padaryti interviu su asmenimis, apie kuriuos žinome, kad jis turi žinių apie vietovės praeitį.

    Savarankiškas praeities pažinimas reikalauja istorinio šaltinio sąvokos įvedimo. Ne todėl, kad nepasitikime pokalbių dalyvių atmintimi, bet todėl, kad žinių, kurios remiasi atmintimi, perdavimas tampa patikimesniu šaltiniu tada, kai jos įgauna fiksuoto pasakojimo arba surašyto (įrašyto) prisiminimo formą. Atmintį verta paremti kitais paliudijimais, tokiais kaip dokumentai, šeimos fotografijos, straipsniai spaudoje, knygos, brošiūros, privatūs ir oficialūs laiškai, piešiniai ir eskizai, relikvijos.

    Istorinės atminties, net supainiotos, ir iš pirmo žvilgsnio, chaotiškos, tyrimai, turi gilią prasmę, nes padeda atsižvelgti į tai, kas yra visuomenei svarbiausia. Turima omeny istorija kaip bendra patirtis, elgsenos pavyzdžiai, draugų ir priešų įvaizdžiai, kitaip tariant tai, kas yra perduodama iš kartos į kartą. Norime, kad jauni žmonės Lietuvoje ir Lenkijoje – ir lietuviai, ir lenkai – suprastų, kaip daug skirtingų elementų ir kultūrinių laikysenų sudaro jų dabartinę tapatybę. Svarbu yra ir tai, kad gyvendami skirtingų kultūrų paribyje sugebėtų gerai tai panaudoti – savo ir šalies labui.

    Mokiniams – o kartu ir jų istorijos, literatūros, kalbos ir kitų dalykų mokytojams bei mokyklų vadovybei – siūlome penkias rašto darbų temas.

    1. Lenkų įvaizdis lietuvių sąmonėje; lietuvių įvaizdis lenkų sąmonėje.

    2. Ką reiškia gimti ir gyventi mišrioje šeimoje – patirtis vertinga ar tik sunki?

    3. Mano kaimynai – skirtingų tautybių atstovai.

    4. Bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija lietuvių ir lenkų atmintyje.

    5. Lietuvos ir Lenkijos santykių ateitis priklauso taip pat nuo tavęs.

    Detalūs klausimai, pateikiami prie kiekvienos temos turėtų padėti sukurti darbo koncepciją, taip pat padėti moksleiviams pokalbiuose su praeities liudininkais. Bet prašome, kad konkurso dalyviai bandytų parodyti savo iniciatyvą ir neapsiribotų vien tik atsakymais į pateiktus klausimus. …………………………………………………………………………………………………………

    1. Lenkų įvaizdis lietuvių sąmonėje; lietuvių įvaizdis lenkų sąmonėje.

    Koks yra, Tavo manymu, abipusis lietuvių ir lenku įvaizdis skirtingų kartų akyse? Ar gali išvardinti bruožus, kurie sudaro tą įvaizdį? Kaip tas įvaizdis keičiasi? Kokie tavo vyriausių šeimos narių prisiminimai labiausiai įtakoja jų santykį su lenkais / lietuviais? Kas suformavo Tavo tėvų nuomonę šia tema? Ar seni stereotipai Tavo kartos žmonėms yra aktualūs? Ar Tavo šeimoje vyraujantis lenkų / lietuvių įvaizdis yra toks pats, kokį pastebi savo bendraamžių pažiūrose, mokykloje, žiniasklaidoje? Ar Tavo tėvai draugauja su lenkais / lietuviais? Papasakok apie savo pažįstamus lenkus, vietinius ir iš Lenkijos (apie savo pažįstamus lietuvius). Ar turi pažįstamų lenkų / lietuvių? Papasakok apie savo įspūdžius, susijusius su kelionę į Lenkiją arba į Lietuvą.

    2. Ką reiškia gimti ir gyventi mišrioje šeimoje – patirtis vertinga ar tik sunki?

    Kokia gili yra Tavo šeimos atmintis? Kokių tautybių atstovai sudaro šeimą? Kokią kalbą / kokias kalbas šiuo metu vartoja Tavo artimieji? Kokias kalbas Tu pats / pati vartoji? Ar kalbų mokėjimas yra praturtinantis dalykas, nes palengvina atvirumą kitiems ir padeda bendrauti, ar yra nevertingas dalykas, nes apsunkina savos tautinės tapatybės atradimą? Ar Tavo šeimos praeitis yra susijusi su viena vietove, ar su gyvenamosios vietos keitimu? Ar prisiminant protėvius kalbama apie jų dalyvavimą svarbiuose įvykiuose šalies, miesto ar vietovės istorijoje? Kokios tradicijos yra puoselėjamos Tavo šeimoje? Ar namuose yra daiktų – dokumentų, fotografijų, relikvijų – likusių po mirusių šeimos narių, kurie buvo skirtingų tautybių?

    3. Mano kaimynai – skirtingų tautybių atstovai.

    Ar Tavo kaimynystėje gyvena kitų tautybių žmonės? Kaip ilgai esate pažįstami? Kokie yra Tavo santykiai su jais? Ar Tavo šeima bendrauja su jais kasdieniniame gyvenime? Ar švenčiate kartu kokias nors šventes ar iškilmes? Ar pažįsti Tavo kaimynų tradicijas, ar labiau nori, kad jie pažintų Tavo tradicijas ir papročius? Apie kokius dalykus kalbant jūsų nuomonės paprastai skiriasi? Ar santykiai su kaimynais Tave ko nors išmoko? Ką galima padaryti, norint geriau pažinti kitų tautybių atstovus? Jeigu Tavo mokyklos kaimynystėje yra mokykla, kurioje mokosi kitų tautybių atstovai, ar mokyklos organizuoja bendrus renginius? Ar dalyvavai kokiame nors projekte, kuris buvo vykdomas lenkų, lietuvių ir kitų mokyklų arba bendrame projekte, kuris buvo finansuojamas iš ES lėšų?

    4. Bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija lietuvių ir lenkų atmintyje.

    Ar jauna lenkų ir lietuvių karta turi žinių apie seniausius – pvz., viduramžių – santykius tarp Lenkijos ir Lietuvos? Ar Abiejų Tautų Respublikos koncepcija yra anachroniška, neaktuali, ar vis dėlto šiandien būtų galima ir reikėtų į ją atsižvelgti? Kaip įtakojo tarpusavio santykius ATR padalijimas ir okupacijos, kai modernios lietuvių ir lenkų tautos formavosi priklausomybės nuo Rusijos laikotarpyje? Kodėl nepriklausomų valstybių atsiradimas po Pirmojo pasaulinio karo privedė prie įtampų tarp lietuvių ir lenkų? Kokie istoriniai įvykiai – Tavo artimųjų nuomone – labiausiai įtakojo lietuvių ir lenkų tarpusavio santykius? Kokia apimtimi Vilnius yra lietuvių tradicijų centras, kokia – lenkų tradicijų, kokia – baltarusių? Ar Lietuvos priklausymas Sovietų sąjungai kaip nors įtakojo tarpusavio santykius? Ar Lenkijos ir Lietuvos narystė Europos sąjungoje suartino abi tautas?

    5. Lietuvos ir Lenkijos santykių ateitis priklauso taip pat nuo tavęs.

    Kokiais būdvardžiais apibūdintu lietuvių tautinius bruožus, o kokiais lenkų tautinius bruožus? Iš kur žinai stereotipus susijusius su kitų tautybių atstovais – iš pokalbių šeimoje ir savo aplinkoje, ar iš kitų šaltinių? Ar jie, Tavo nuomone, yra tikri, ar veikiau klaidina? Ar jų įtaka mažėja ar didėja? Ar stereotipais remiasi Tavo bendraamžiai? Ar žinai, kokie praeities įvykiai ir kokios istorinės asmenybės dažniausiai yra skirtingai vertinamos lietuvių ir lenkų? Kas, Tavo nuomone, vyrauja santykiuose tarp lietuvių ir lenkų – konfrontacija ar noras bendradarbiauti? Koks yra Tavo šeimos nusistatymas? Ar manai, kad vis dėlto galima suformuoti bendrą nuomonę apie sudėtingus istorinius įvykius, atsižvelgiant į dvi skirtingas nuomones? Ar dalyvavai integracinėje stovykloje su kitų tautybių bendraamžiais? Kaip bandėte spręsti problemas? Kokios iniciatyvos ES mastu gali sušvelninti ar eliminuoti išankstinius nusistatymus?