Lenkų filologijos studijų atsiradimą Vilniaus universitete nulėmė esminiai politiniai bei kultūriniai pokyčiai, vykę Centrinėje Europoje po 1990 metų. Jų kontekste 1993 m., pagal tarpvalstybinius Lietuvos ir Lenkijos susitarimus, Vilniaus universitete buvo įsteigtas Polonistikos centras (iki 2007 m. – Lenkų filologijos katedra). Lygiagrečiai Varšuvos bei kituose Lenkijos universitetuose buvo įkurtos lituanistikos katedros.

VU Polonistikos centras gana greitai tapo pripažinta institucija, stiprinančia kaimyninių šalių kultūrinius, mokslinius, visuomeninius ryšius. Per keliolika metų centre, pradedant praktiškai nuo nulio, buvo išugdyta dėstytojų ir jaunų mokslininkų karta, apgintos 8 disertacijos, išleista nemaža monografijų, kitų mokslo ir studijų darbų.

Iš 8 Polonistikos centro dėstytojų šiuo metu vienas yra profesorius, 3 – docentai, 4 – mokslų daktarai.

VU Polonistikos centras šiuo metu yra vienintelė švietimo ir mokslo įstaiga, siūlanti polonistiką studijuoti visiems norintiesiems, nepriklausomai nuo kalbos mokėjimo lygio ir tautybės. Čia studijuoja tiek asmenys, baigę mokyklas lenkų dėstomąja kalba, tiek lietuvių ir rusų mokyklų absolventai, kuriems lenkų kalba nėra gimtoji. Tai užtikrina studijų programos lankstumas, leidžiantis polonistiką studijuoti visai nemokantiems lenkų kalbos asmenims, nes filologijos krypties pagrindų dalykai dėstomi lietuvių kalba, bendrais srautais visų filologinių studijų programų studentams, o specialiojo lavinimo dalykų dėstymas pirmame ir antrame kursuose diferencijuojamas. Skirstant pirmo kurso studentus į grupes atsižvelgiama į jų kalbos mokėjimo lygį, mokant šiuolaikinės lenkų kalbos su pradedančiųjų grupe dirbama pagal intensyvesnę programą, leidžiančią studentams greitai padaryti pažangą ir iki trečio kurso priartėti prie pažengusiųjų grupės bei kartu mokytis specialiojo lavinimo dalykų lenkų kalba, šitaip užtikrinant integruotą kalbos ir turinio mokymąsi (kuris, beje, yra viena Europoje pastaruoju metu smarkiai propaguojamų naujovių, taikomų mokantis užsienio kalbų – CLIL).

VU siūlomų lenkų filologijos studijų specialiojo lavinimo dalyje išryškintas Lietuvos sociokultūrinis aspektas (su Lietuva susijusių lenkų rašytojų kūryba, lenkų ir lietuvių kalbų ryšiai, Lietuvos lenkų kalbos ir kultūros tyrimai, paribio specifika, dialektologinė praktika). Apie šio aspekto patrauklumą byloja tai, kad 30-40 iš 90-100 kasmet į VU Filologijos fakultetą atvykstančių užsienio studentų (pagal ERASMUS programą) yra Lenkijos universitetų studentai, pasirinkę minėtus kalbotyros, literatūros ir kultūros dalykus, kurių nėra Lenkijos universitetuose vykdomose polonistikos programose.

Taigi VU sukurta ir vykdoma pirmosios pakopos lenkų filologijos studijų programa yra unikali, itin glaudžiai susijusi su Lietuvos etnine kultūra ir jos specifika, atliepianti per šimtmečius susiklosčiusią etninę-socialinę stratifikaciją, ir kartu lanksti, atitinkanti šiuolaikinius demokratiškumo, prieinamumo ir tarptautiškumo reikalavimus.